Populli shqiptar ka krijuar jo vetėm vlera materiale, por edhe vlera tė shquara atistike. Ai ka ndėrtuar banesa, sipas mjedisit e klimės, pėr tė plotėsuar nevojat e jetės, por ėshtė pėrpjekur tė zbulojė forma tė bukura, tė krijojė orenditė e shtėpisė, shtrojet, veshjet, veglat e punės, armėt etj.
Ndėrmjet vlerave artistike qė ka krijuar populli gjatė shekujve, gjejmė dhe shumė kėngė, valle, melodi, tregime popullore, fjalė tė urta, gjėegjėza, lojėra popullore. Tė gjitha kėto njihen me emrin folklor (Folklor: vjen nga anglishtja folk (populli) dhe lore (dije urtėsi); pra: dije, urtėsi, krijimtari popullore.). Pra folklori, ėshtė njė pjesė e rendėsishme e krijimtarisė artistike tė popullit. Themi njė pjesė, sepse krijimtaria artistike popullore ėshtė mė e gjerė. Nė tė hyjnė edhe qėndisja, gdhendja artistike, pirografia, punimi artistik i metaleve etj.
Gjithė pasuria folklorike ndahet nė:
1. folklori letrar (poezia, pėrrallat, legjendat e gojėdhėnat, anekdotat, fjalėr e urta, gjėegjėzat);
2. folklori muzikor (meloditė e kėngėve e tė valleve, meloditė instrumentore);
3. folklori koreografik (vallet popullore);
4. folklori dramatik (lojėrat, argėtimet, shfaqjet popullore).
Folklori shqiptar ėshtė shumė i gjallė dhe i pasur. Ai ka trashėguar vlera tė shquara me origjinalitet kombėtar. Eposi heroik legjendat shqiptar, p.sh., qėndron krahas vlerave mė tė bukura tė kėtij lloji, qė janė krijuar nga popuj tė ndryshėm tė botės. Studiues kanė pranuar njėzėri se nė epikėn popullore historike shqiptare shprehen me bukuri, me qartė e mė plot veēoritė e kėtij lloji tė epikės popullore. Kulme artistike gjejmė gjithashtu te baladat shqiptare, te lirika vallet e meloditė.
Shumė shkencėtarė, artistė, shkrimtarė e dijetarė tė huaj tė fushave tė ndryshme kanė folur me admirim pėr folklorin shqipta. Grupe dhe ansamble folklorike shqiptare kanė dhėnė shfaqje me shumė sukses nė vende tė ndryshme tė botės.
Welcome guest
